Apie mus

Broliai Moliai gyvenimas prasidėjo visai iškarto gimus sūnui Vincui. Norint pabėgti nuo kasdienės rutinos, mano akis užkliuvo už skelbimo apie keramikos pamokėles. Mokyklos laikais keramikos pamokas apeidavau iš toli ir labai nemėgau jų lankyti, tačiau visas pasaulis apsivertė jau po pirmojo užsiėmimo. Dar dabar puikiai atsimenu, kai nuėjusi pasiimti savo pirmojo jau pabaigto puodelio jį įsimylėjau! O kartu su naujai užgimusiu jausmu gimė ir noras kurti vis daugiau ir daugiau…
Žinių apie koloristiką, dizainą ir kompoziciją jau buvau įgijusi Aprangos dizaino bakalauro studijų metais. Tačiau vien noro lipdyti neužteko ir pritrūkus techninių keramikos žinių kreipiausi į dvi užkietėjusias keramikos meistres. Atlikusi praktiką ir sukaupusi pakankamai techninių pagrindų toliau mokiausi pati.

Kai pradėjau kurti pirmuosius užsakymus, sena meilė keramikai sugrįžo ir broliui Gabrieliui. Tada juokavome : „Gal pradėkime kurti kartu ir dar pavadinkime Broliai Moliai“. Juokas juokais, bet kai atėjo metas galvoti pavadinimą daugiau niekas ir neprilipo.
Taip pat mano gyvenime ir tų brolių netrūksta : aš pati turiu du brolius, mano brolis turi du sūnus dvynukus, mano vyras taip pat turi brolį dvynį, sūnus Vincas pakolkas vienas, bet tik pakolkas 🙂

Studija. Iš pradžių viską gaminau namie. Turėjome laisvą kambarį antrame namo aukšte, kuriame ir įsikūriau. Pamažu molis pradėjo užkariauti ir visus namų kampučius, todėl mano mylimam vyrui Vytautui kilo idėja apie keramikos studiją. Visai laiku ir vietoje pasimaišė pirmasis karantinas, kuris visą pasaulį sustabdė ir suteikė laiko studijos statyboms. Prie naujų patalpų kūrimo labai prisidėjo ir mano visa šeima. Vyras su broliu įrengė patalpas, tėvukas man pagamino tvirtus uosinius stalus, uošvis elektros laidus išvedžiojo. Pasinaudojus Šakių Verslo Centro projektu įsigyjau ir keramikos krosnį. Po truputėlį studijoje atsirado vis daugiau lentynų, gėlių, žvakių ir gyvūnų. Štai taip gimė JI.
Studija – didžiausia dovana man, nuo vyro ir likimo!